Ką Pamatyti

*Informacijos šaltinis – Pakruojo kultūros centras

Informacija:

Balsiai, Pakruojo raj.

56.009211, 23.978872

🔎🧐 Pradedame nuo buvusio Balsių dvaro, kuriame XX a. 4 dešimtmetyje gyveno poetas, rašytojas, dramaturgas Kazys Binkis (1893-1942).

Informacija:

Lygumai, Pakruojo raj.

56.004107, 23.654783

🔎🧐Keliaujame toliau ir stabtelime Lygumų miestelyje, Nepriklausomybės aikštėje.
Čia stūkso paminklas, pastatytas 1930 m., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 500-ųjų metinių minėjimo proga, Lygumų miestelio gyventojų lėšomis. Jis atidengtas 1930 m. rugpjūčio 1-ąją dieną.

Informacija:

Tarvydų km., Pakruojo raj.

55.869691, 23.969718

🔎🧐Keliaujame toliau, šįkart į Rozalimo seniūniją, Tarvydų kaimo senąsias kapines.

Pats Tarvydų kaimas priklausė Klovainių Romos katalikų bažnyčios parapijai. Ankstyviausioje išlikusioje Klovainių bažnyčios mirties metrikų knygoje surašyti mirusieji nuo 1795 m. Pirmasis palaidojimas kapinėse minimas 1797 m. liepos 18 d., kai mirė ir čia buvo palaidota 2 metų Joana Povilaitė. Iki 1812 m. kapinaitėse buvo palaidoti 38 mirusieji. 1849-1868 m. įrašai Smilgių bažnyčios mirties metrikų knygoje rodo, kad nuo 1850 m. Tarvydų kapinėse kasmet laidoti 5-6 mirusieji. Pagal Klovainių bažnyčios mirties metrikų knygą, 1865 m. kapinaitėse palaidotas 1 mirusysis. 1868-1883 m. įrašai Smilgių bažnyčios mirties metrikų knygoje rodo, kad kapinėse laidota kasmet nuo 1 iki 7 mirusiųjų. Pavyzdžiui, 1868-09-20 Tarvydų kaimo kapinaitėse palaidota 5 metų Ona Motiekaitytė, mirusi „nuo išgąsčio“. Kapinėse stovi ant akmens postamento įtvirtintas metalinis kryžius (be įrašų), medinis kryžius (be įrašo) bei medinis kryžius su įrašu: „INRI / A † A / ELENA MEDIŠAUSKAITĖ / 1933-1933“.

Informacija:

Steigvilių km., Pakruojo raj.

56.197314, 24.004594

🔎🧐Šįkart lankomės Žeimelio seniūnijoje, Steigvilių kaime, kuriame visai neseniai atgijo Steigvilių vėjo malūnas.

Jį 1891 m. pastatė Jonas Beinoravičius, padedamas malūnų meistro Bredikio. Jonas Beinoravičius dirbo malūnininku iki mirties 1941 m., tuomet malūno valdymą perėmė jo sūnus Antanas. Šis, pasikeisdamas su broliu Pranu, dirbo malūne taip pat iki mirties 1976 m. Vėlesnius du metus malūne dirbo Pranas Beinoras, kol 1978 m. jį pakeitė Juozas Pašiškevičius. Paskutinis Steigvilių malūno malūnininkas buvo Bronislavas Nausėda, dirbęs čia nuo 1988 iki 1993 m. XX a. 7-ame deš. malūne įrengtas elektros variklis, XX a. 9-ame deš. apskardintas stogas.
(Nuotraukos 2010 m. – 2019 m.)

Informacija:

Lauksodžio km., Pakruojo raj.

56.234975, 24.001026

🔎🧐 Keliaujame į Žeimelio seniūnijoje esantį Lauksodžio kaimą. Čia, Gėlių gatvėje, randame Šv. Aloyzo bažnyčią.

1695 m. už dovanotas pinigines aukas Lauksodžio valdą nusipirko Mintaujos jėzuitai, čia įkūrė savo dvarą bei misijų stotį. Jėzuitiškasis Lauksodžio istorijos tarpsnis tęsėsi nuo 1695 m. iki Jėzaus Draugijos panaikinimo – 1773 metų. Tuo metu čia nuolatos gyveno vienas arba du tėvai misionieriai, kurie turėjo rūpintis dvaro ūkiniais reikalais ir apylinkėse gyvenančių žmonių sielovada. Koplyčia Lauksodyje pradėta statyti 1717 m. 1751-1752 m. baigta statyti iki šių dienų išlikusi bažnyčia. Netrukus bažnyčia buvo konsekruota, jai suteikiant dviejų jėzuitų šventųjų – Aloyzo Gonzagos ir Jono Pranciškaus Reži – titulą. Šventoriuje palaidoti: Lauksodžio dvaro savininkės Antanina ir Liudvika Vereščinskos; kunigas, knygnešių rėmėjas Feliksas Polikarpas Mazulevičius (gimė 1830 m. Mosėdyje, mirė 1907 m. Lauksodyje), Lauksodyje klebonavęs nuo 1888 m. iki 1907 m.; kunigas, karo kapelionas, Šeduvos progimnazijos direktorius Antanas Vaitiekūnas (gimė 1886 m. Vabalninke, mirė 1972 m. Lauksodyje), Lauksodyje klebonavęs nuo 1925 m. iki 1961 m., 2014 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).

🔎🧐 Kelionės tikslas – Rozalimas. Čia, vietinėse kapinėse, pastebime kapą, kuriame palaidotas dievdirbys Jonas Danauskas (gimė 1855 m. Žiurkių k., Pakruojo r. (kitais duomenimis – 1861 m. Utenių k., Pakruojo r.) – mirė 1937 m. spalio 29 d.).
Dievdirbio amato Jonas Danauskas mokėsi iš tėvo Ksavero Danausko, sekė bažnytinės dailės pavyzdžiais, mokėsi bažnytinių reikmenų dirbtuvėse Varšuvoje. 1907 m. dalyvavo pirmojoje Lietuvių dailės parodoje Vilniuje. Sukūrė šventųjų skulptūrų, figūrinių kompozicijų, monumentalių skulptūrinių grupių bei altorius kelioms Šiaurės Lietuvos bažnyčioms (Rozalimo, Pasvalio, Pakruojo, Klovainių ir kitoms), mažosios architektūros statinių (kryžių, koplytstulpių, koplytėlių), nutapė religinių paveikslų.

Informacija:

Mikniūnų km., Pakruojo raj.

56.121261, 23.720416

🔎🧐 Lankomės Pašvitinio seniūnijoje, Mikniūnų kaime. Čia, Trivalakių g. 1, įsikūręs Mikniūnų karčemos ir kalvės kompleksas.

Šaltiniuose ir literatūroje nurodoma, jog karčema galėjo būti pastatyta dar 1798 m. Karčemos pastatą 1904 m. nupirko Kazimieras Žemrieta. K. Žemrietos šeima pastate gyveno, taip pat čia buvo įrengta krautuvė, staliaus dirbtuvės, buvusioje stadaloje – pirtis ir kitos ūkinės patalpos. K. Žemrieta 1927 m. -1928 m. pastatė kalvę.

Informacija:

Pavėzgiai, Pakruojo raj.

55.928569, 23.687597

🔎🧐 Lygumų seniūnija. Pavėzgių kaimas…
Dvaras, kuris XIX a. II pusėje priklausė Adolfui Landsbergiui. XIX a. pab. dvarą paveldėjo Elvina Landsbergytė (1856-1913). E. Landsbergytė 1876 m. ištekėjo už Čelkių dvaro nuomininko Zbignevo Antano Chodakausko (1847-1930). 1887 m. Chodakauskai persikėlė į Pavėzgių dvarą. Vėlesniu laikotarpiu dvaro savininke šaltiniuose minima Alina Aleknavičiūtė Šakmanienė. 1931 m. dvaro parceliacijos dokumentuose sodybos savininku nurodytas Tadas Šakmanas. Dalies dirbamų žemių jo brolis – Aloyzas Algimantas Šakmanas. Tadas Šakmanas (1899-1989) – karo lakūnas, pulkininkas. 1919 m. dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose. Tarnavo karo aviacijoje, ilgesnį laiką buvo karo aviacijos sandėlių viršininku. 1927 m. buvo „Kario“ redaktoriumi. 1927 m. paskirtas prezidento adjutantu. 1937 m. išėjo į atsargą. Gyveno Šiauliuose, Pavėzgiuose. Dirbo Šiaulių alaus daryklos „Gubernija“ direktoriumi. 1945 m. represuotas. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinu, DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Čekoslovakijos Baltojo Liūto 3-iojo laipsnio ordinu, Latvijos Trijų Žvaigždžių 3-iojo laipsnio ordinu.

Informacija:

Pašvitinys, Pakruojo raj.

56.156833, 23.816541

🔎🧐 Pašvitinys. Lietuvos partizano Aleksandro Vainausko (gimė 1897 m. rugsėjo 27 d. Linkuvos valsčiuje, Panevėžio apskrityje) kapas.
Tai pirmasis palaidotas Lietuvos partizanas žuvęs kovoje už Lietuvos Nepriklausomybę.
1919 m. sausio 16 d. Rimkūnų dvare vyko partizanų kova su bolševikais. Šių kautynių metu Aleksandras Vainauskas žuvo. 1935 metais apdovanotas Kūrėjo savanorio medaliu. 1938 m. ant Aleksandro Vainausko kapo pastatytas ir iškilmingai atidengtas paminklas.

Informacija:

Bališkių km., Pakruojo raj.

55.879996, 23.803220

🔎🧐Rozalimo seniūnija, Bališkių kaimas. Senosios kaimo kapinaitės. Iki 1767 m. Bališkių kaimas priklausė Klovainių Romos katalikų bažnyčios parapijai, vėliau – Rozalimo bažnyčios parapijai. Išlikusiose 1865, 1875 ir 1876 m. Rozalimo bažnyčios mirties metrikų knygose rašoma, kad visi mirę Bališkių kaimo gyventojai tuo metu buvo laidojami parapijos kapinėse.

Informacija:

Lauksodis, Pakruojo raj.

56.236476, 24.001967

🔎🧐 Žeimelio seniūnija, Lauksodis. Čia, 1931 m., Lietuvos katalikių moterų draugijos Lauksodžio skyriaus iniciatyva pastatytas Birutės paminklas.

postamento rytų pusės bareljefas – ,,Kunigaikštis Kęstutis sutinka Birutę” (vaizduojamas raitelis ir vaidilutė miško ir jūros fone), o šiaurės pusėje – iš jūros bangų iškilusio kryžiaus ir stilizuotų saulės spindulių bareljefas.
Paminklo autorius – Antanas Nesavas.
📷 (Nuotraukos 2011 m.)

Informacija:

Ūdekai, Pakruojo raj.

56.151607, 24.016901

🔎🧐 Lankomės Linkuvos seniūnijoje, Ūdekuose. Čia vėjo malūnas pastatytas apie 1902 metus. Pirmasis pastato savininkas buvo Šurna, vėliau – Nociunskis, Plūkas. 1914 m. malūną iš Plūko nupirko Linkavičių dvaro eigulys Karolis Rozenfeldas. Apie 1931 m. malūne buvo įrengtas garo katilas, veikęs apie keturis metus. Garo katilas naudotas girnoms sukti kai nebūdavo vėjo. 1948 m. malūną perėmė Joniškio apskrities pramonės kombinatas. Sparnai malūno girnas suko iki 1958 metų. 1959 m. įvesta elektra. XX a. devintame dešimtmetyje malūnas rekonstruotas.

📷 (Nuotraukos 2009 m. – 2012 m.)

Informacija:

Pamūšis, Pakruojo raj.

56.089345, 23.666983

🔎🧐 Linkuvos seniūnija. Pamūšis.
Kadaise čia stovėjo didis dvaras, o literatūroje minima, kad XIX a. pradžioje dvarą valdė Pliateriai. 1838 m. Pliaterių Pamūšio dvare stovėjo medinis klasicizmui būdingos architektūros ponų namas, trijų patalpų akmenų mūro grūdų svirnas, diendaržinis aštuonių patalpų tvartas, dvi daržinės, klojimas, arklidė vežiminė, ledainė. XX a. pradžioje dvaro savininku buvo Mikalojus Staškevičius.

Informacija:

Lygumai, Pakruojo raj.

56.006687, 23.653423

🔎🧐 Lygumai. Kapinių koplyčia, kuri pastatyta 1953 m., kun. Narbuto rūpesčiu. 1911 m. nugriovus senąją medinę bažnytėlę ir vykdant naujosios Lygumų bažnyčios statybos darbus, šv. Mišios vykdavo kapinių koplyčioje. Kad parapijiečiai sutilptų, prie jos buvo pastatyta šiaudinė pastogė. Koplyčioje buvo padarytas altorius, iš paprastų lentelių sukalta klausykla ir sakykla.

📷 (Nuotraukos 2010 m.)

Informacija:

Ugniagesių g. 2, Linkuva, Pakruojo raj.

56.085811, 23.970198

🔎🧐 Linkuvos sinagoga. Šaltiniuose ir literatūroje nurodoma, kad žydai Linkuvoje pradėjo kurtis XVIII a. Teigiama, jog 1883 m. Linkuvoje kilus gaisrui (kitų šaltinių teigimu – 1890 m.), sudegė ir medinė sinagoga. 1890 m. (data sinagogos frontone – 5650 pagal žydų kalendorių) pastatyta nauja mūrinė sinagoga, o 1959 m. sinagogoje įrengtas kino teatras.

📷 (Nuotraukos 2014 m.; 2019 m.)

🔎🧐 Rozalimo seniūnija. Birjagalos kaimo senosios kapinės.
Pats kaimas priklausė Šeduvos bažnyčios parapijai. Šaltinių duomenys rodo, kad 1800-1895 m. kaimo kapinėse buvo palaidoti 89 mirusieji. XIX a. pradžioje maždaug pusė mirusiųjų buvo laidojami savo kaimo kapinėse, o antroje amžiaus pusėje – beveik visi buvo laidojami Alksnupių kaimo kapinėse arba Šeduvos ir Rozalimo parapinėse kapinėse. XX a. pradžioje kapinėse dar stovėjo medinė koplytėlė ir apie 20 kryžių. Sovietmečiu dalis kapinių kalvelės buvo nukasta žvyrui. 1995 m. kapinėse pastatytas medinis kryžius, o1999 m. pastatytas paminklas.

Informacija:

Rozalimas, Pakruojo raj.

55.908083, 23.864707

🔎🧐 Zigmantiškių akmuo su Marijos pėda – mitologinis akmuo, stūksantis Pakruojo rajone, Rozalimo seniūnijoje, Zigmantiškių kaime, Rozalimo šilo šiaurės vakariniame pakraštyje
Pasakojama legenda apie piemenėliams ant šio akmens pasirodžiusią Mariją, tad akmenį žmonės laikė šventu. Atsiminimuose yra rašoma, jog žmonės čia kažkada keliais ėję, o tikėdami šio akmens stebuklinga galia, atsiskeldavę gabalėlį ir juo namuose trindavę skaudamas vietas. Kai per atlaidus rozalimiečiai turėdavę svečių, kartu su jais pulkais traukdavę į šventąją vietą.
Objekto lankytojams taip pat pateikiamas pasakojimas, kodėl šis riedulys taip giliai įsmigęs į žemę. Esą kartą ponas, nebenorėdamas, kad apie akmenį būtų mindžiojami laukai, įsakė tą vietą aparti ir apsėti. Bet šį darbą bandęs daryti žmogus vakare griuvęs ant rankoje laikyto peilio ir mirtinai susižalojęs. Paskui į tą lauką niekas nėjo, ir jis vėl apaugo krūmynais. Vieną vyriškį, kuris aprašytąjį akmenį norėjęs suskaldyti, ištikęs paralyžius.

Informacija:

Bardiškiai, Pakruojo raj.

56.213550, 24.012682

🔎🧐 Šįkart atkeliavome į Žeimelio seniūniją, Bardiškių kaimą.
Čia lankome Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklą, pastatytą Bardiškių kaime 1930 m., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 500-ųjų metinių proga.
Statula sudaryta iš keturkampio plano cokolio, vertikalaus stačiakampio postamento ir ant jo stovinčios statulos. Postamento priekinėje dalyje – pilies su vėliava reljefas.

🔎🧐 Pakruojo seniūnija, Kolyčių kaimas, senosios kapinės. Kalvelė tankiai apaugusi spygliuočiais medžiais, krūmais, teritorijoje stovi du mediniai kryžiai, dėl ypač tankios augmenijos nėra galimybės nustatyti ar kapinėse yra daugiau išlikusių kryžių ar paminklų.

📷 (Nuotraukos 2019 m. © Laura Prascevičiūtė, www.kvr.kpd.lt )

🔎🧐Linkuvos seniūnija, Dovydiškio kaimas. Baudžiavos laikais dvaras priklausė bajorui Radenui. Prieš I-ąjį pasaulinį karą Dovydiškis buvo vienas iš daugelio Karpio dvarų. Aplink dvarą buvo parkas, kuriame buvo iškastas kanalas, buvo trys tiltai, kurių vienas – arkinis. Parko pakraštyje, ant kalnelio stovi Karpio pastatyta akmeninė koplytėlė. Koplytėlėje vykdavo pamaldos. Ant kalvelės yra kapinaitės, apaugę medžiais ir krūmais.

📷 (Nuotraukos 2015 m. © Jadvyga Verksnienė, www.kvr.kpd.lt )