Ekoturizmas (dar kitaip vadinamas ekologinis, gamtinis turizmas) – turizmo šaka, orientuota į ekologiją; gamtos, kultūros vertybių lankymas, stengiantis kuo mažiau paveikti natūralias vietovės sąlygas. Nuotykių turizmas neretai priskiriamas prie ekologinio turizmo. Taip pat iš dalies persipina su kultūriniu turizmu.
Pagrindiniai ekoturizmo principai:
- kelionės po natūralią, mažai paliestą gamtą (žygiai į kalnus, kelionės džiunglėmis ir kt.);
- žaliųjų technologijų naudojimas, minimalizavimas daromos įtakos gamtai ir vietiniams gyventojams;
- atsisakymas bereikalingos prabangos, išteklių švaistymo;
- keliautojų ekologinis, kultūrinis švietimas;
- tiesioginė nauda vietiniams gyventojams.
Ekoturizmas yra orientuotas į ekologiškai, socialiai išsilavinusius asmenis, o ne į vidutinį vartotoją. Tiesa, ekoturizmo sąvoka dažnai naudojama komerciniais tikslais, dėl to yra kritikuojama gamtosaugininkų.
Lietuvoje
Lietuvoje ekologinis turizmas apima keliavimą saugomose gamtinėse teritorijose, augalų, gyvūnų stebėjimą, vietinės kultūros ir tradicijų pažinimą bei aplinkos puoselėjimą.