Pakruojo sinagoga

Pakruojo sinagoga

Informacija:

Kranto g. 8, Pakruojis

II-V    9.00-18.00

VI-VII 10.00-16.00

El. p. sinagoga.biblioteka@gmail.com

Tel. +370 670 85 612

Parkuojo žydų sinagoga, pastatyta 1801 metais, yra bene seniausia medinė sinagoga Lietuvoje. 1885 metais ji buvo remontuota ir perdažyta. 16 metrų ilgio ir 12 metrų pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą. Anot specialistų, sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir žydų etniniai simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsniu, drožinėtas iš medžio ir dažytas. 2017 m. buvo restauruota.

Informacija:

Karčiamos g. 9, Pakruojis

info@pakruojo-dvaras.lt

+370 686 65 055

Pakruojo Dvaras

Pakruojo dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1531 m., kuomet priklausė Rietavo tijūnui Martynui Vakavičiui. Vėliau dvaro savininkai ne kartą keitėsi, kol 1778 m. dvaras perėjo baronų Ropų nuosavybėn. Dvaras itin išaugo ir suklestėjo valdant Teodorui Ropui. Mūrinis vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817–1840 m. Dvaro pastatai statyti iš lauko riedulių ir dolomito laikantis bendros stilistinės raiškos. Pagrindinis ansamblio akcentas – dviaukščiai dvaro rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, puošti piliastrais, arkomis, vazomis balkonų kampuose. Dvaro sodyboje veikė alaus darykla, lentpjūvė, malūnas, pieninė. 1850–1860 m. pasodintas angliškojo stiliaus parkas.

Pakruojo dvaro sodyba – didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje (47 statiniai), įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia saugoma dvaro sodyba. Dvarvietė rašytiniuose šaltiniuose minima jau XVI a., tačiau pats ansamblis pradėtas kurti tik XVIII a. pab. Dauguma lietuvių su dvaro apylinkėmis yra pažįstami iš legendinio „svieto lygintojo“ ir „razbaininko“ Tado Blindos legendinių žygių, kilusių būtent šiame krašte. Dvaro sodybos ansamblis stilistiniu požiūriu išsiskiria iš kitų Lietuvos dvarų. Tai didžiausias dvaras Lietuvoje, kuriame istorija tampa gyva patirtimi.

Pakruojo dvaro sodyboje vyksta koncertai, parodos, konferencijos, siūloma įvairiausių pramogų. Čia organizuojamos edukacijos,kuriuose teatralizuotai ir atraktyviai supažindinama su tradiciniais amatais: pas dvaro bitininką liejamos žvakės, atliekami dvaro ūkio darbai, kerpamos avys ir veliama vilna, galima susipažinti su kalvio amatu, svečiuojamasi pas malūnininką, dvaro gaspadinę ir patį baroną.

Gedimino Ališausko Akmenų Muziejus

Gedimino Ališausko Akmenų Muziejus

Informacija:

Striukų km., Pakruojo raj.

El. p. alisauskas@gmail.com

Tel. +370 687 91 395

Tai unikalus gamtos kampelis, kuriame paprasti lauko rieduliai virsta stebuklingais akmenimis. Beveik 4 ha teritorijoje – nepakartojami alpinariumai, skulptūrų kompozicijos, tvenkiniai ir įvairialapė žaluma. Nuostabaus grožio sodyboje svarbiausi yra lietuviški laukų akmenys – įvairių dydžių bei atspalvių, gamtos sukurti ir menininkų rankos palytėti. Visi savaip ypatingi, stebinantys, stulbinantys, čia gyvenantys ir turintys savo istoriją. Savo istoriją pasakoja ir senieji sodybos pastatai, sodybos šeimininko senelio klėtyje įrengtas technikos ir kaimo buities muziejus, lauko pakraštyje – galingos ir jau užmarštin grimztančios sovietinės technikos ekspozicija. Sodyboje organizuojami įvairūs renginiai ir rengiamos pažintinės ekskursijos. Tai unikalus gamtos kampelis, kuriame paprasti lauko rieduliai virsta stebuklingais akmenimis. Beveik 4 ha teritorijoje – nepakartojami alpinariumai, skulptūrų kompozicijos, tvenkiniai ir įvairialapė žaluma. Nuostabaus grožio sodyboje svarbiausi yra lietuviški laukų akmenys – įvairių dydžių bei atspalvių, gamtos sukurti ir menininkų rankos palytėti. Visi savaip ypatingi, stebinantys, stulbinantys, čia gyvenantys ir turintys savo istoriją. Savo istoriją pasakoja ir senieji sodybos pastatai, sodybos šeimininko senelio klėtyje įrengtas technikos ir kaimo buities muziejus, lauko pakraštyje – galingos ir jau užmarštin grimztančios sovietinės technikos ekspozicija. Sodyboje organizuojami įvairūs renginiai ir rengiamos pažintinės ekskursijos.

*Būtina išankstinė registracija.

Stačiūnų vėjo malūnas

Informacija:

*Būtina išankstinė registracija.

Malūno g. 4, Stačiūnai, Pakruojo raj.

+370 688 85 970

Stačiūnų vėjo malūnas

Malūnas pastatytas 1890 m. Sovietmečiu malūnas buvo paverstas sandėliu ir nebeatliko savo pirminės paskirties. 2004 m. malūnas restauruotas. Šiuo metu Stačiūnų vėjo malūne atidaryta malimo įrangos ekspozicija. Taip pat eksponuojamos nuotraukos iš Stačiūnų bendruomenės gyvenimo, renkami įvairūs liaudies buities įrankiai, rengiamos kilnojamosios ekspozicijos, rengiamos edukacinės programos. Lankytojai priimami iš anksto susitarus.

Vienas iš nedaugelio išlikusių vėjo malūnų, kurių pirmas aukštas yra akmenų mūro su dekoro elementais, o kiti mediniai. Tai vienintelis Pakruojo rajono vėjo malūnas su vidiniu kepurės pasukimo mechanizmu. Vėjo malūne veikia senovinės buities bei malimo ekspozicija. Eksponatus jam Stačiūnų bendruomenės nariai surinko aplinkiniuose kaimuose per kraštotyros ekspediciją, padedami specialistų.

Malūnas paskelbtas technikos paminklu, o nuo 1993 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 16634).

Pakruojo bažnyčia

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Informacija:

Vytauto Ddižiojo g. 67A, Pakruojis

+370 421 52 110

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1613 ar 1630 m. Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela 1750 m. atstatė sudegusią medinę bažnyčią. Ji buvo kryžminio plano, su 2 koplyčiomis, turėjo 6 altorius. Iš savo dvaro J. Zabiela bažnyčiai paskyrė 3000 lenkiškų auksinų. XIX a. veikė parapinė mokykla. Dar 1873 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią. Leista tik 1885 m. Klebono St. Tomkevičiaus rūpesčiu 1887 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Pakruojo Dvaro savininkai Ropai davė statybinės medžiagos. 1890 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.

Vargonus XX a. pradžioje (iki 1904 m.) pastatė Kauno vargonų meistras Jonas Garalevičius. Apie tai liudija instrumento griežykloje esanti firminė porcelianinė emblema su įrašu „Jan Garalewicz / Kowno“.

1908 m. įsteigti „Saulės” draugijos skyrius ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per 1922 m. žemės reformą bažnyčiai skirta 8 ha žemės. Pakruojyje 1933–1950 m. klebonavo rašytojas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis (1874–1950), (palaidotas šventoriuje). 1934 m. jis suremontavo ir išdažė bažnyčią, 1947 m. parašė Pakruojo parapijos istorinę apybraižą.

Pakruojo kultūros centras

Informacija:

Vienybės a. 1, Pakruojis

info@pakruojokc.lt

+370 421 61 778 ; +370 671 10 430

Pakruojo kultūros centras

Kultūros centras pagal veiklos pobūdį yra daugiafunkcis kultūros centras. Veiklos sritys: Etninė kultūra; Mėgėjų meno puoselėjimas; Meninių programų kūrimas; Šviečiamosios, pramoginės veiklos puoselėjimas; Bendruomenės kultūrinių poreikių tenkinimas; Profesionalaus meno sklaida.

Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia

Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia

Informacija:

Sodų g. 6, Lygumai, Pakruojo raj.

+370 421 43 674

Apie 1436 m. buvo pastatyta koplyčia. 1524 ar 1526 m. Lygumų dvaro savininkas L. Vietkavičius, pastatė medinę Švč. Trejybės bažnyčią. 1791 ar 1793 m. klebonas kun. Kristupas Volfas pastatė naują medinę bažnyčią, išsilaikiusią daugiau kaip 100 metų. 1906–1914 m., klebono kun. Jurgio Rupkos rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta nauja mūrinė vienabokštė, gotikinio stiliaus bažnyčia. Vietinių gyventojų pasakojimuose minima, kad statant bažnyčią 1908-1914 m. visi miestelėnai statyboms kaupė naminių paukščių kiaušinių lukštus. Lukštai – kalcio ir kreidos šaltinis, skirti įmaišyti į tuometinį jungiamąjį mišinį.

2016 m. buvo išmatuota ir paaiškėjo, kad tikras bažnyčios aukštis yra 73 metrai ir 84 centimetrai.

Žeimelio Liuteronų Evangelikų bažnyčia

Informacija:

Vytauto Didžiojo g. 4A, Žeimelis,  Pakruojo raj.

+370 606 09 273

Žeimelio Liuteronų Evangelikų bažnyčia

Bažnyčią 1540 m. pastatė Diunamindo seniūnas Kasparas fon Tyzenhausenas. Bažnyčia buvo medinė, viena seniausių liuteronų bažnyčių tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. 1653 m. bažnyčia perstatyta į mūrinę, 1742 m. renovuota. Dabartinė akmens mūro, gotikos stiliaus bruožų turinti bažnyčia iškilo 1793 m. 1889-1890 m. ji buvo rekonstruota, pristatytas bokštas. Spėjama, kad tuomet buvo įmontuotas bokšto laikrodis, vis dar mušantis laiką kas pusę valandos.

Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Žeimelio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Informacija:

Bauskės g. 3A, Žeimelis, Pakruojo raj.

+370 637 90 635

Katalikų bažnyčią 1828 m. pastatė Glebavo dvarininkas latvis liuteronas Pėteris Petrauskis savo žmonai katalikei Scholastikai. Bažnyčia stovi šiaurinėje miestelio dalyje, prie kelio į Bauskę, ant buvusios miestelio ir valstiečių ribos. Per Pirmąjį pasaulinį karą išvežti du varpai. Bažnyčia rekonstruota 1928 m.
Žeimelio katalikų bažnyčios architektūra ir interjeras gan vientiso klasicizmo stiliaus. Juos papildo XIX – XX a. pirmosios pusės įvairių stilių paveikslai ir skulptūros. Visi kūriniai santūrūs, tačiau išraiškingi.

Buvusi Geručių dvaro sodyba

Informacija:

Geručiai, Pakruojo raj.

Buvusi Geručių dvaro sodyba

Tai labai senas ir buvęs stambiausias dvaro centras Žeimelio apylinkėse. Beveik iki praeito amžiaus pabaigos rūmuose veikė pradinė mokykla. Dvarvietėje yra apie dešimt geriau ar prasčiau išlikusių statinių: rūmai, dvi oficinos, bravoras, kumetynas, tvartai ir kt. Šiaurinę ir rytinę dvarvietės ribas ženklina gynybiniai įtvirtinimai.

Linkuvos Švenčiausios Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas

Linkuvos Švenčiausios Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas

Informacija:

Laisvės g. 25, Linkuva, Pakruojo raj.

+370 421 64 216

Bažnyčia renesansinė, lotyniško kryžiaus plano, su priestatais, 2 žemais bokštais ir 6 bokšteliais. Vidus 3 navų, dengtų cilindriniais skliautais. Yra 5 altoriai. Bažnyčiai būdingi renesanso architektūros stiliaus bruožai: simetrija, geometrinės horizontalios linijos, saikingas dekoras.

Pirmąją medinę bažnyčią apie 1500 m. pastatė Linkuvos dvaro savininkė Kotryna Mykolienė.

1635 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Linkuvos bažnyčią su klebonija ir apie 30 valakų žemės atidavė karmelitams. 1661 m. karmelitai pristatė bažnyčiai 2 bokštus, įrengė 7 altorius.

1689 m. pastatytas medinis karmelitų vienuolynas. Remontuota ir perstatyta bažnyčia 1745 m. konsekruota.

Nuo seno Linkuva garsėja bažnyčios globėjos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidais. Jie trukdavo visą savaitę (liepos 16-23 d.).

Linkuvos bažnyčia priklauso prie turtingiausių meno kūriniais Lietuvos šventovių. Ypatingai puošnūs altoriai, gausu dailės kūrinių.

Rozalimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Informacija:

Sodžiaus g. 1, Rozalimas, Pakruojo raj.

+370 421 43 247

Rozalimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia stovi Rozalimo miestelio centre. Bažnyčią 1765 m. pastatė dvarininkai Adomas Drabišius ir Rozalija Bielozaraitė Drabišienė. Apie 1773 m. įsteigta parapija. 1794 m. pastatyta nauja liaudies architektūros formų, kryžminio plano, vienbokštė medinė bažnyčia ir tik 1890 m. vietoj vieno bokšto buvo pastatyti du dabartiniai. Bažnyčios šventorius 1850 m. baigtas apjuosti akmenų mūro tvora su vartais, jame stovi medinė koplyčia, tarnaujanti kaip varpinė. Senoji medinė varpinė sudegė 1930 m. per miestelio gaisrą, išsilydė 3 varpai 100, 500, 1000 svarų svorio. Iš jų nulietas vienas didesnis varpas. Vokiečių okupacijos metu 1944 m. varpas buvo nukabintas.

Pakruojo senoji gaisrinė

Pakruojo senoji gaisrinė

Informacija:

Laisvės a. 10, Pakruojis

Pakruojo senoji Gaisrinė stovi centrinėje miestelio dalyje. Pakruojis daug kartų degė, todėl 1928 m. prisidedant žydų bendruomenei buvo pastatyta gaisrinės stoginė. Mediniame bokštelyje buvo džiovinamos gaisrininkų „rankovės“, kitose pastato patalpose buvo laikomas inventorius. Prieš II pasaulinį karą buvo įtaisyta ranka sukama sirena. Salė buvo apšviečiama karbidinėmis lempomis, vėliau elektra, kurią tiekė Pakruojo dvaras, nuo 1934 m. Maizelio malūnas.

Dauguma gaisrininkų buvo savanoriai, dirbo vienas apmokamas ugniagesys-sargas

Stoginės patalpos buvo naudojamos ir kaip salė susirinkimams, pobūviams, pasilinksminimams, koncertams, vaidinimams ir kino filmams rodyti, veikė bufetas.

Rozalimo sinagoga

Informacija:

Rozalimas, Pakruojo raj.

Rozalimo sinagoga

Rozalimo sinagoga – išlikusi medinė buvusi žydų sinagoga Rozalime, S. Neries g. Pastatyta XIX a. pab. atsižvelgiant į vietinę architektūrą. Ji medinė, istorizmo stiliaus. Viduje vyrus ir moteris skyrė išdrožinėta medinė užtvara. Antro pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus miestelį, sinagoga buvo naudojama kaip pašiūrė galvijams laikyti, o po karo – apleista. Sinagogos pastatas išliko iki šių dienų, tačiau kai kuriose sienose buvo iškirsti arba užkalti langai ir durys. Sinagogos interjeras visiškai sunaikintas. Rozalimo miestelio sinagoga yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų.

Lauksodžio Šv. Aloyzo bažnyčia

Laukodžio Šv. Aloyzo bažnyčia

Informacija:

Lauksodis, Pakruojo raj.

+370 421 48 749

Tai bažnyčia stovinti Lauksodžio kaime, prie Linkuvos–Žeimelio kelio. Kuršo pasienyje, Lauksodyje, Livonijos vyskupas Teodoras Volfas 1710 m. pastatė jėzuitams namą ir Šv. Petro ir Povilo bažnytėlę. Jėzuitai 1751 m. pasistatė naują medinę bažnyčią.

1767 m. ji konsekruota. Panaikinus jėzuitų ordiną, Stanislovas Augustas 1780 m. įpareigojo Lauksodžio dvaro savininką išlaikyti filialistą. 1814 m. įrengti nauji vargonai. Bažnyčia 1851 m. buvo paramstyta, sienos iškrypusios. Ji 1852 m. gerokai remontuota. Lauksodžio savininkai Vereščinskiai bažnyčiai dovanojo 18 dešimtinių žemės.

Bažnyčia atnaujinta XIX a. pabaigoje. 1935 m. įkurta parapija. Bažnyčia didelė, 2 aukštų, stačiakampio plano, su šoniniais priestatais, bebokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su Kryžiaus kelio stočių koplytėlėmis. Šventoriuje stovi varpinė. Jos apačia akmenų mūro, viršus – medinis.

Birutės paminklas

Informacija:

Lauksodis, Pakruojo raj.

Birutės paminklas

Ku­ni­gaikš­tie­nės Bi­ru­tės skulp­tū­ra Lauk­so­dy­je – vie­nin­te­lė šiai svar­biai ša­lies is­to­ri­jo­je mo­te­riai, sto­vin­ti Šiau­rės Lie­tu­vo­je. Pa­mink­lo iniciatorių „Bi­ru­tie­čių“ or­ga­ni­za­ci­ja kai­me įsi­kū­rė 1926 me­tais. 1930-ai­siais, apy­lin­kių ūki­nin­kams or­ga­ni­za­vus pa­mink­lo ku­ni­gaikš­čiui Vy­tau­tui sta­ty­bą, bi­ru­tie­tėms ki­lo min­tis, kad rei­kia pa­mink­lo ir jo mo­ti­nai Bi­ru­tei. Ce­men­ti­nį pa­mink­lą vi­suo­me­ni­nin­kės už­sa­kė Žei­me­lio skulp­to­riui An­ta­nui Ne­sa­vui, fi­nan­sa­vo sta­ty­bą. Bi­ru­tės skulp­tū­ra bu­vo ati­deng­ta ir pa­šven­tin­ta 1931-ai­siais.

Be­veik de­vy­nias­de­šimt me­tų Lauk­so­džio gat­vių san­kry­žo­je sto­vin­ti Bi­ru­tė bu­vo res­tau­ruo­ta 1990-ai­siais ir 2001-ai­siais. Skulp­tū­rą ir jos ap­lin­ką pri­žiū­ri Žei­me­lio se­niū­ni­ja.

2015-ųjų pa­bai­go­je Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Res­tau­ra­vi­mo ta­ry­bos spe­cia­lis­tai nu­sta­tė, kad pa­mink­lo būk­lė – blo­ga: gi­lūs įtrū­ki­mai (ga­li­mai pa­žeis­ta ar­ma­tū­ra), įski­li­mai, at­šo­kę pa­vir­ši­niai ba­rel­je­fų sluoks­niai. Skulp­tū­rą ga­di­na ir sa­ma­nos, ker­pės, dumb­liai. Pa­mink­lą pa­siū­ly­ta res­tau­ruo­ti.

Kilo klausimų dėl lankytinų vietų?

Paskutinį kartą atnaujinta: 30 kovo, 2020