Pakruojo sinagoga

Informacija:

Kranto g. 8, Pakruojis

II-V    9.00-18.00

VI-VII 10.00-16.00

El. p. sinagoga.biblioteka@gmail.com

Tel. +370 675 27 613

Pakruojo sinagoga

55.979314, 23.849788

Gražiausia, jaukiausia, medinukė, seniausia – visi šie gyriaus žodžiai skirti mūsų Pakruojo sinagogai. 220 metų stovi Pakruojo sinagoga. Gausi miestelio – štetlo žydų bendruomenė ištisus dešimtmečius rinkdavosi kreipti savąsias maldas į Dievą, spręsti kasdienybėje iškylančius klausimus. Prieš 80 metų, Holokausto tragedijos metu, maldos Pakruojo sinagogoje nutrūko. Tebūnie amžinas Pakruojo žydų bendruomenės atminimas.

2017 metais Pakruojo sinagoga buvo restauruota ir atverta visam pasauliui. Tai vienintelė tokio puošnumo ir tokio dydžio medinė Sinagoga Rytų Europoje. Nuostabiai atkurti dangaus mėlio sienų tapetai, lubose išpaišyti spalvoti žvėrys, o kur dar mistinis Biblijoje minimas gyvūnas Leviatanas, – gyvatė ryjanti savąją uodegą. Pakelkite akis aukštyn į lubas ir išvyskite dangaus link važiuojantį traukinį!

Pakruojo sinagoga buvo pastatyta 1801 metais. 1885 metais ji buvo remontuota ir perdažyta. 16 metrų ilgio ir 12 metrų pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą. Anot specialistų, sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir žydų etniniai simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsniu, drožinėtas iš medžio ir dažytas.

Pakruojo Dvaras

55.985077, 23.878640

Informacija:

Karčiamos g. 9, Pakruojis

El. p. info@pakruojo-dvaras.lt

Tel. +370 686 65 055

Pakruojo dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1531 m., kuomet priklausė Rietavo tijūnui Martynui Vakavičiui. Vėliau dvaro savininkai ne kartą keitėsi, kol 1778 m. dvaras perėjo baronų Ropų nuosavybėn. Dvaras itin išaugo ir suklestėjo valdant Teodorui Ropui. Mūrinis vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817–1840 m. Dvaro pastatai statyti iš lauko riedulių ir dolomito laikantis bendros stilistinės raiškos. Pagrindinis ansamblio akcentas – dviaukščiai dvaro rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, puošti piliastrais, arkomis, vazomis balkonų kampuose. Dvaro sodyboje veikė alaus darykla, lentpjūvė, malūnas, pieninė. 1850–1860 m. pasodintas angliškojo stiliaus parkas.

Pakruojo dvaro sodyba – didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje (47 statiniai), įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia saugoma dvaro sodyba. Dvarvietė rašytiniuose šaltiniuose minima jau XVI a., tačiau pats ansamblis pradėtas kurti tik XVIII a. pab. Dauguma lietuvių su dvaro apylinkėmis yra pažįstami iš legendinio „svieto lygintojo“ ir „razbaininko“ Tado Blindos legendinių žygių, kilusių būtent šiame krašte. Dvaro sodybos ansamblis stilistiniu požiūriu išsiskiria iš kitų Lietuvos dvarų. Tai didžiausias dvaras Lietuvoje, kuriame istorija tampa gyva patirtimi.

Pakruojo dvaro sodyboje vyksta koncertai, parodos, konferencijos, siūloma įvairiausių pramogų. Čia organizuojamos edukacijos,kuriuose teatralizuotai ir atraktyviai supažindinama su tradiciniais amatais: pas dvaro bitininką liejamos žvakės, atliekami dvaro ūkio darbai, kerpamos avys ir veliama vilna, galima susipažinti su kalvio amatu, svečiuojamasi pas malūnininką, dvaro gaspadinę ir patį baroną.

Informacija:

Petrašiūnų g. 6, Akmenėlių km., Pakruojo raj.

El. p. edita.aperaviciene@gmail.com

Tel. +370 682 27 676

Akmenėliai

56.009416, 23.904528

Akmenėlių palivarkas nuo 1780 m. priklausė vokiečių kilmės baronui Teodorui fon der Ropui. Dvaras yra šimtamečių medžių paunksmėje, ant Kruojos upės kranto. Tarpukaryje čia lankydavosi daug svečių – daugiausia vokiečių tautybės iš apylinkės dvarų, atvykdavo ir ponų iš Kauno. Visą vasarą svečiuodavosi šeimininko tėvai ir sesuo iš Danijos. Tai buvo kunkuliuojanti gyvybe ir džiaugsmu vieta susitikimams, maudynėms Kruojos upėje.

Šioje vietoje, Akmenėliuose, 2019 m. įkurtas muziejus didžiam Lietuvos menininkui, lėlininkui, vitražistui, scenografui Stasiui Ušinskui, o 2020 metais atidengtas paminklas marionetei Arkliukas (skulptorius Danielius Sodeika). Surinkta turtinga medžiaga iš šeimos archyvo, video filmas, pristatantis menininko gyvenimą ir kūrybą, eksponuojami jo ir jo mokinių meno kūriniai, piešiniai, interviu, mokiniams vedamos motyvacinės ekskursijos. Žiemgalai tai svarbiausia asmenybė (su Teodoru Grotusu), palikusi pėdsaką pasaulinėje kultūroje. 2019 birželio mėnesį Stasio Ušinsko marionečių brėžiniai (patentuoti JAV 1940 m.) ir marionečių filmas “Storulio sapnas” buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio atminties nacionalinį registrą.

Akmenėlius dabartinė savininkė Edita Aperavičienė įsigijo 2007 visiškai apleistą ir pusiau sugriuvusį.
Reikėjo įdėti labai daug pastangų ir lėšų, kad jis taptų grožio oaze ir ramybės uostu jos šeimai. Plynas laukas virto sodu, o namai privalėjo tęsti tai, kas buvo nutraukta sovietų okupacijos metais – šeimos tradicijas, bendrystę, dalinantis jomis su greta esančiais. Istorija visada greta mūsų. Dvaro devizas: Semper verum. Visada tikra. Stengiamės gyventi pagal jį.

Išsaugoti šias tradicijas mums yra labai svarbu, todėl rengiame kultūros popietes ir susitikimus su įdomiais žmonėmis, aktoriais, menininkais, čia vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai, parodos, jungiame kultūrą su išskirtiniu, savitu gyvenimo stiliumi.

Akmenėlių dvare galima apsistoti poilsiui, maloniai praleisti laiką, atsipalaiduoti, gėrėtis nuostabia gamta, muziejaus galerijoje įsigyti M.  P.Vilučio, Eug.Varkulevičiaus-Varkalio meno kūrinių.
Stengiamės, kad kartą atvykę, šios vietos nepamirštumėte niekada!

*Stasio Ušinsko muziejus.

Gedimino Ališausko Akmenų Muziejus

56.212572, 23.885445

Gedimino Ališausko Akmenų Muziejus

Informacija:

Striukų km., Pakruojo raj.

El. p. alisauskasg@gmail.com

Tel. +370 687 91 395

Tai unikalus gamtos kampelis, kuriame paprasti lauko rieduliai virsta stebuklingais akmenimis. Beveik 4 ha teritorijoje – nepakartojami alpinariumai, skulptūrų kompozicijos, tvenkiniai ir įvairialapė žaluma. Nuostabaus grožio sodyboje svarbiausi yra lietuviški laukų akmenys – įvairių dydžių bei atspalvių, gamtos sukurti ir menininkų rankos palytėti. Visi savaip ypatingi, stebinantys, stulbinantys, čia gyvenantys ir turintys savo istoriją. Savo istoriją pasakoja ir senieji sodybos pastatai, sodybos šeimininko senelio klėtyje įrengtas technikos ir kaimo buities muziejus, lauko pakraštyje – galingos ir jau užmarštin grimztančios sovietinės technikos ekspozicija. Sodyboje organizuojami įvairūs renginiai ir rengiamos pažintinės ekskursijos. Tai unikalus gamtos kampelis, kuriame paprasti lauko rieduliai virsta stebuklingais akmenimis. Beveik 4 ha teritorijoje – nepakartojami alpinariumai, skulptūrų kompozicijos, tvenkiniai ir įvairialapė žaluma. Nuostabaus grožio sodyboje svarbiausi yra lietuviški laukų akmenys – įvairių dydžių bei atspalvių, gamtos sukurti ir menininkų rankos palytėti. Visi savaip ypatingi, stebinantys, stulbinantys, čia gyvenantys ir turintys savo istoriją. Savo istoriją pasakoja ir senieji sodybos pastatai, sodybos šeimininko senelio klėtyje įrengtas technikos ir kaimo buities muziejus, lauko pakraštyje – galingos ir jau užmarštin grimztančios sovietinės technikos ekspozicija. Sodyboje organizuojami įvairūs renginiai ir rengiamos pažintinės ekskursijos.

*Būtina išankstinė registracija.

Stačiūnų vėjo malūnas

Informacija:

*Būtina išankstinė registracija.

Malūno g. 4, Stačiūnai, Pakruojo raj.

Tel.: +370 601 26 501; +370 615 32 824

Stačiūnų vėjo malūnas

55.939432, 23.629885

Malūnas pastatytas 1890 m. Sovietmečiu malūnas buvo paverstas sandėliu ir nebeatliko savo pirminės paskirties. 2004 m. malūnas restauruotas. Šiuo metu Stačiūnų vėjo malūne atidaryta malimo įrangos ekspozicija. Taip pat eksponuojamos nuotraukos iš Stačiūnų bendruomenės gyvenimo, renkami įvairūs liaudies buities įrankiai, rengiamos kilnojamosios ekspozicijos, rengiamos edukacinės programos. Lankytojai priimami iš anksto susitarus.

Vienas iš nedaugelio išlikusių vėjo malūnų, kurių pirmas aukštas yra akmenų mūro su dekoro elementais, o kiti mediniai. Tai vienintelis Pakruojo rajono vėjo malūnas su vidiniu kepurės pasukimo mechanizmu. Vėjo malūne veikia senovinės buities bei malimo ekspozicija. Eksponatus jam Stačiūnų bendruomenės nariai surinko aplinkiniuose kaimuose per kraštotyros ekspediciją, padedami specialistų.

Malūnas paskelbtas technikos paminklu, o nuo 1993 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 16634).

Pakruojo bažnyčia

55.980475, 23.853969

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Informacija:

Vytauto Ddižiojo g. 67A, Pakruojis

Tel. +370 421 52 110

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1613 ar 1630 m. Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela 1750 m. atstatė sudegusią medinę bažnyčią. Ji buvo kryžminio plano, su 2 koplyčiomis, turėjo 6 altorius. Iš savo dvaro J. Zabiela bažnyčiai paskyrė 3000 lenkiškų auksinų. XIX a. veikė parapinė mokykla. Dar 1873 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią. Leista tik 1885 m. Klebono St. Tomkevičiaus rūpesčiu 1887 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Pakruojo Dvaro savininkai Ropai davė statybinės medžiagos. 1890 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.

Vargonus XX a. pradžioje (iki 1904 m.) pastatė Kauno vargonų meistras Jonas Garalevičius. Apie tai liudija instrumento griežykloje esanti firminė porcelianinė emblema su įrašu „Jan Garalewicz / Kowno“.

1908 m. įsteigti „Saulės” draugijos skyrius ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per 1922 m. žemės reformą bažnyčiai skirta 8 ha žemės. Pakruojyje 1933–1950 m. klebonavo rašytojas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis (1874–1950), (palaidotas šventoriuje). 1934 m. jis suremontavo ir išdažė bažnyčią, 1947 m. parašė Pakruojo parapijos istorinę apybraižą.

Pakruojo kultūros centras

Informacija:

Vienybės a. 1, Pakruojis

El. p. info@pakruojokc.lt

Tel. +370 671 10 430

Pakruojo kultūros centras

55.977431, 23.847693

Kultūros centras pagal veiklos pobūdį yra daugiafunkcis kultūros centras. Veiklos sritys: Etninė kultūra; Mėgėjų meno puoselėjimas; Meninių programų kūrimas; Šviečiamosios, pramoginės veiklos puoselėjimas; Bendruomenės kultūrinių poreikių tenkinimas; Profesionalaus meno sklaida.

Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia

56.005758, 23.655278

Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia

Informacija:

Sodų g. 6, Lygumai, Pakruojo raj.

Tel. +370 421 43 674

Apie 1436 m. buvo pastatyta koplyčia. 1524 ar 1526 m. Lygumų dvaro savininkas L. Vietkavičius, pastatė medinę Švč. Trejybės bažnyčią. 1791 ar 1793 m. klebonas kun. Kristupas Volfas pastatė naują medinę bažnyčią, išsilaikiusią daugiau kaip 100 metų. 1906–1914 m., klebono kun. Jurgio Rupkos rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta nauja mūrinė vienabokštė, gotikinio stiliaus bažnyčia. Vietinių gyventojų pasakojimuose minima, kad statant bažnyčią 1908-1914 m. visi miestelėnai statyboms kaupė naminių paukščių kiaušinių lukštus. Lukštai – kalcio ir kreidos šaltinis, skirti įmaišyti į tuometinį jungiamąjį mišinį.

2016 m. buvo išmatuota ir paaiškėjo, kad tikras bažnyčios aukštis yra 73 metrai ir 84 centimetrai.

Žeimelio Liuteronų Evangelikų bažnyčia

Informacija:

Vytauto Didžiojo g. 4A, Žeimelis,  Pakruojo raj.

Tel. +370 688 45 228

Žeimelio Liuteronų Evangelikų bažnyčia

56.271441, 23.997685

Bažnyčią 1540 m. pastatė Diunamindo seniūnas Kasparas fon Tyzenhausenas. Bažnyčia buvo medinė, viena seniausių liuteronų bažnyčių tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. 1653 m. bažnyčia perstatyta į mūrinę, 1742 m. renovuota. Dabartinė akmens mūro, gotikos stiliaus bruožų turinti bažnyčia iškilo 1793 m. 1889-1890 m. ji buvo rekonstruota, pristatytas bokštas. Spėjama, kad tuomet buvo įmontuotas bokšto laikrodis, vis dar mušantis laiką kas pusę valandos.

Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

56.273398, 23.999014

Žeimelio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Informacija:

Bauskės g. 3A, Žeimelis, Pakruojo raj.

Tel. +370 620 66 596

Katalikų bažnyčią 1828 m. pastatė Glebavo dvarininkas latvis liuteronas Pėteris Petrauskis savo žmonai katalikei Scholastikai. Bažnyčia stovi šiaurinėje miestelio dalyje, prie kelio į Bauskę, ant buvusios miestelio ir valstiečių ribos. Per Pirmąjį pasaulinį karą išvežti du varpai. Bažnyčia rekonstruota 1928 m.
Žeimelio katalikų bažnyčios architektūra ir interjeras gan vientiso klasicizmo stiliaus. Juos papildo XIX – XX a. pirmosios pusės įvairių stilių paveikslai ir skulptūros. Visi kūriniai santūrūs, tačiau išraiškingi.

Buvusi Geručių dvaro sodyba

Informacija:

Geručiai, Pakruojo raj.

Buvusi Geručių dvaro sodyba

56.323450, 23.987681

Tai labai senas ir buvęs stambiausias dvaro centras Žeimelio apylinkėse. Beveik iki praeito amžiaus pabaigos rūmuose veikė pradinė mokykla. Dvarvietėje yra apie dešimt geriau ar prasčiau išlikusių statinių: rūmai, dvi oficinos, bravoras, kumetynas, tvartai ir kt. Šiaurinę ir rytinę dvarvietės ribas ženklina gynybiniai įtvirtinimai.

Linkuvos Švenčiausios Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas

56.084935, 23.975102

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas

Informacija:

Laisvės g. 25, Linkuva, Pakruojo raj.

Tel. +370 421 64 216

Linkuvos šventovę drąsiai galima vadinti šiaurinės Lietuvos architektūros deimantu. Tokie deimantai spindi Italijoje ir Prancūzijoje, bet verčiau atvykite į Linkuvą. Galingo stoto, šiek tiek kresnoka, iškentusi keletą gaisrų, dabartinį veidą įgijo daugiau kaip prieš 270 metų. Unikalu yra tai, kad bažnyčios statytojai per tiek metų nepamiršo Renesanso architektūros formų ir linijų, kurios taip gražiai atsiskleidžia šventovės fasaduose. Kviečiame užeiti į vidų ir išvysti medžio skulptūrose sustingusius karmelitų vienuolius, drožinėtus medinius altorius ir Linkuvos Dievo motinos paveikslą, garsėjantį savo malonėmis.

Į bažnyčią remiasi senasis trijų korpusų karmelitų vienuolyno ansamblis. Jaukus uždaras kiemelis, senosios freskos vienuolyno koridoriuose ir kadaise čia gyvenusių vienuolių aidas. Laukiame atvykstant!

Bažnyčia “renesanso” stiliaus, lotyniško kryžiaus plano, su priestatais, 2 žemais bokštais ir 6 bokšteliais. Vidus 3 navų, dengtų cilindriniais skliautais. Yra 5 altoriai. Bažnyčiai būdingi renesanso architektūros stiliaus bruožai: simetrija, geometrinės horizontalios linijos, saikingas dekoras.

Pirmąją medinę bažnyčią apie 1500 m. pastatė Linkuvos dvaro savininkė Kotryna Mykolienė. 1635 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Linkuvos bažnyčią su klebonija ir apie 30 valakų žemės atidavė karmelitams. 1661 m. karmelitai pristatė bažnyčiai 2 bokštus, įrengė 7 altorius. 1689 m. pastatytas medinis karmelitų vienuolynas. Remontuota ir perstatyta bažnyčia 1745 m. konsekruota.

Nuo seno Linkuva garsėja bažnyčios globėjos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidais. Jie trukdavo visą savaitę (liepos 16-23 d.). Linkuvos bažnyčia priklauso prie turtingiausių meno kūriniais Lietuvos šventovių. Ypatingai puošnūs altoriai, gausu dailės kūrinių.

Rozalimo Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia

Informacija:

Sodžiaus g. 1, Rozalimas, Pakruojo raj.

Tel. +370 421 43 247

Rozalimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

55.892720, 23.881922

Rozalimo Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia stovi Rozalimo miestelio centre. Bažnyčią 1765 m. pastatė dvarininkai Adomas Drabišius ir Rozalija Bielozaraitė Drabišienė. Apie 1773 m. įsteigta parapija. 1794 m. pastatyta nauja liaudies architektūros formų, kryžminio plano, vienbokštė medinė bažnyčia ir tik 1890 m. vietoj vieno bokšto buvo pastatyti du dabartiniai. Bažnyčios šventorius 1850 m. baigtas apjuosti akmenų mūro tvora su vartais, jame stovi medinė koplyčia, tarnaujanti kaip varpinė. Senoji medinė varpinė sudegė 1930 m. per miestelio gaisrą, išsilydė 3 varpai 100, 500, 1000 svarų svorio. Iš jų nulietas vienas didesnis varpas. Vokiečių okupacijos metu 1944 m. varpas buvo nukabintas.

Pakruojo senoji gaisrinė

55.977973, 23.850242

Pakruojo senoji gaisrinė

Informacija:

Laisvės a. 10, Pakruojis

Pakruojo senoji Gaisrinė stovi centrinėje miestelio dalyje. Pakruojis daug kartų degė, todėl 1928 m. prisidedant žydų bendruomenei buvo pastatyta gaisrinės stoginė. Mediniame bokštelyje buvo džiovinamos gaisrininkų „rankovės“, kitose pastato patalpose buvo laikomas inventorius. Prieš II pasaulinį karą buvo įtaisyta ranka sukama sirena. Salė buvo apšviečiama karbidinėmis lempomis, vėliau elektra, kurią tiekė Pakruojo dvaras, nuo 1934 m. Maizelio malūnas.

Dauguma gaisrininkų buvo savanoriai, dirbo vienas apmokamas ugniagesys-sargas

Stoginės patalpos buvo naudojamos ir kaip salė susirinkimams, pobūviams, pasilinksminimams, koncertams, vaidinimams ir kino filmams rodyti, veikė bufetas.

Rozalimo sinagoga

Informacija:

S. Neries g., Rozalimas, Pakruojo raj.

Rozalimo sinagoga

55.891189, 23.882454

Rozalimo sinagoga – išlikusi medinė buvusi žydų sinagoga Rozalime, S. Neries g. Pastatyta XIX a. pab. atsižvelgiant į vietinę architektūrą. Ji medinė, istorizmo stiliaus. Viduje vyrus ir moteris skyrė išdrožinėta medinė užtvara. Antro pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus miestelį, sinagoga buvo naudojama kaip pašiūrė galvijams laikyti, o po karo – apleista. Sinagogos pastatas išliko iki šių dienų, tačiau kai kuriose sienose buvo iškirsti arba užkalti langai ir durys. Sinagogos interjeras visiškai sunaikintas. Rozalimo miestelio sinagoga yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų.

Lauksodžio Šv. Aloyzo bažnyčia

56.234975, 24.001026

Lauksodžio Šv. Aloyzo Gonzagos bažnyčia

Informacija:

Lauksodis, Pakruojo raj.

Tel. +370 699 36 797

Išskirtinė ir vienintelė tokia Lietuvoje. 270 metų senumo medinė Bazilika. Bazilika – tai pats seniausias bažnytinės architektūros stilius. Juo pastatytos pirmųjų amžių bažnyčios Romoje, bazilikiniu stiliumi yra pastatyta Vilniaus arkikatedra, – visos jos mūrinės. Medinių bazilikų pasaulyje yra vos keletas, kurių viena iš jų yra Lauksodžio kaime ir yra pašvęsta šv. Aloyzui Gonzagai (Italija).

Bažnyčia buvo atnaujinta XIX a. pabaigoje. 1935 m. įkurta parapija. Bažnyčia iš tiesų didelė, 2 aukštų, stačiakampio plano, su šoniniais priestatais. Vidus – 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su Kryžiaus kelio stočių koplytėlėmis. Šventoriuje stovi varpinė. Jos apačia akmenų mūro, viršus – medinis. Be galo graži ir jauki šios bažnytėlės aplinka, žalias paklotas supantis visą jos erdvę ir pasibaigiantis ties upeliu. Kviečiame atvykti, įkvėpti grožio ir ramybės pas Aloyzą iš Gonzagos Lauksodyje.

Bažnyčia stovinti Lauksodžio kaime, prie Linkuvos–Žeimelio kelio. Kuršo pasienyje, Lauksodyje, Livonijos vyskupas Teodoras Volfas 1710 m. pastatė jėzuitams namą ir Šv. Petro ir Povilo bažnytėlę. Jėzuitai 1751 m. pasistatė naują medinę bažnyčią.

1767 m. ji konsekruota. Panaikinus jėzuitų ordiną, Stanislovas Augustas 1780 m. įpareigojo Lauksodžio dvaro savininką išlaikyti filialistą. 1814 m. įrengti nauji vargonai. Bažnyčia 1851 m. buvo paramstyta, sienos iškrypusios. Ji 1852 m. gerokai remontuota. Lauksodžio savininkai Vereščinskiai bažnyčiai dovanojo 18 dešimtinių žemės.

Bažnyčia atnaujinta XIX a. pabaigoje. 1935 m. įkurta parapija. Bažnyčia didelė, 2 aukštų, stačiakampio plano, su šoniniais priestatais, bebokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su Kryžiaus kelio stočių koplytėlėmis. Šventoriuje stovi varpinė. Jos apačia akmenų mūro, viršus – medinis.

Bačiūnų vėjo malūnas

Informacija:

Bačiūnai, Pakruojo raj.

Bačiūnų vėjo malūnas

55.910706, 23.766509

Tai kepurinis medinis malūnas. Išlikusi technologinė įranga. Malūnas įregistruotas kultūros vertybių registre.

Lygumų kapinių akmeninė koplyčia

56.006505, 23.653453

Lygumų kapinių akmeninė koplyčia

Informacija:

Mokyklos g. 4A, Lygumai, Pakruojo raj.

Koplyčią 1853 m. pastatė kunigas L. Narbutas. Ji stovi veikiančių miestelio kapinių centre ir yra stačiakampio plano su arkos pavidalo langais, esančiais netoli stogo. Pirmiausiai pradėta laidoti aplink koplyčią, o vėliau, 1925 m., kapinės padidintos ir pašventintos P. Karevičiaus. Įėjimas į jas tada buvo nuo kelio pusės, vėliau, plečiantis kapinėms, čia buvo patenkama nuo bažnyčios pusės.

Pakruojo Vienybės aikštės fontanas

Informacija:

Vienybės a., Pakruojis

Pakruojo Vienybės aikštės fontanas

55.976955, 23.846678

Fontanas atidarytas 2018 metais.

Siaurukas

55.976785, 23.852956

Pakruojo Siaurukas

Informacija:

Vilniaus g. 22A, Pakruojis

Stotis vokiečių kariuomenės pastatyta per Pirmąjį pasaulinį karą, tiesiant Gubernijos ir Pasvalio siaurojo geležinkelio linijas. Buvusioje siaurojo geležinkelio stotyje, dabar veikia autobusų stotis.

Kilo klausimų dėl lankytinų vietų?

Paskutinį kartą atnaujinta: 8 rugsėjo, 2020